- verstinis
- 2 verstìnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ 1. J.Jabl, Skr, Žvr kuris vartosi ore: Verstìnis karvelis lėkdamas verčias Brb. Laikėm verstìnių karvelių LKKXXIX45(Pns). Verstiniùs karvelius labai greitai vanagas pagauna Alv. 2. iš vytelių padarytas, sukamasis: Sukama (verstìnė) sūpynė KII149. Ateik pas mum par Velykas, su verstìnėm sūpeklėm pasisupsiam Ps. 3. suverstas, supiltas: Verstìnis a[r] piltinis kalnas BŽ277. Agatų randa verstinėse uolose rš. 4. plokščias: Ar dar turit verstìnę bobelę? Gs. Jeigu bobelė verstinė, tada dalgį reikia plaktuko drūtgaliu plakt Grš. 5. susiūtas blogojoje audinio pusėje: Moteriškoms vilnonėms ir šilkinėms suknelėms bei kostiumėliams daromos verstinės kilpos rš. Palaidinės priekį puošia įžulnios, minkštos verstinės siūlės, užbaigiamos prie kaklo sp. 6. išverstas iš kitos kalbos: Leidiniai šiam reikalui beveik visi verstiniai J.Jabl. Dažniausiai vertiniai visų pirma pasirodo verstinėje mokslinėje literatūroje, verstiniuose terminų žodynuose ir yra vertėjo naujadarai KlK27,32. Būgos žodynas yra iš dalies verstinis, iš dalies aiškinamasis LKI113. Kryžiuočių ordino dokumentuose kartais žemaičiai būdavo vadinami verstiniu „Niederland“ vardu BXIII243. Mažvydo giesmių eilėdarą saistė ne tik verstinis religinis tekstas, bet ir melodijos ribos LKX196. | Dėl verstinio pobūdžio senieji raštai prastai atspindi to meto gyvosios kalbos sintaksę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.